Donceee1986's blog

Lauksiu jūsų išsamių komentarų ir nuomonių. Iš anksto dėkui.

Žingsniai vis stipriau garsėjo. Pastato akustika tai dar labiau sustiprino. Girdėjosi ne vienos batų poros kaukšėjimas. Jaunuolis įsitempė. Visas kūnas drebėjo. Kūną veriantis skausmas tapo antraeilis ir ne toks deginantis. Jis stengėsi atsigulti į tokią padėtį, kad kuo mažiau imtų dusulys ir jis nesukeltų pašalinių garsų. Galvoje sukosi daugybė įvairiausių minčių. Po truputį pradėjo smelktis baimės jausmas. Užgniaužė kvapą. Jis sulaikė kvėpavimą ir mėgino suvokti kas gali skleisti tokį garsą. Širdies kamputyje jis tikėjosi, kad grįžo mama su sesutėmis. Bet tai buvo ne tie garsai. Savo artimųjų apavo garsą Haimas mokėjo…

Labai lauksiu jūsų komentarų ir nuomonių.

Apie išleistuves (papildymas)

Na štai ir antra mano straipsnio dalis, kurią padiktavo jūsų išsakytos mintys ir pastabos. Jų sulaukiau truputi mažiau nei šimto. Ne itin didelis skaičius, bet manau, pakankamas, kad susidaryčiau įspūdį apie tai, kas sukasi daugelio žmonių galvose. Pamėginkime į visą tą "šventę" pažiūrėti iš keletos aspektų. Pažvelgsime kas svarbiausia ir kokią tai įtaką daro aplinkiniams.

Planavimas.

Ilgai mąsčiau, kaip pradėti visą tą mano rašliavą. Ir nuspręndžiau, kad viskas bus taip, kaip ir priklauso. Daugelis skaitę mano išgyvenimus akimirkomis, kada aš buvau ties būties riba išsakė tokių minčių, kurios mane privertė parašyti atsakymą. Pirmiausia, kas nustebino, tai kai kurių žmonių gan kritiškas mąstymas apie tai, kad esam išpaikę ir nežinom kas yra problemos. Taip, yra žmonių, kurie gimė neįgalūs fiziškai ar protiškai, yra žmonių, kurie gimė alkoholikų ar narkomanų šeimose, yra žmonių, kurie patyrė nepriteklių ar gimė karo zonose ir taip toliau. Bet tai yra visai kitų straipsnių temos. Mes kalbėsime apie tai, kas išveda iš vėžių…

Gale lauksiu jūsų nuomonės ir išsamių komentarų. Ačiū.

Apie mano išleistuves.

Gyvenime mes turime daugybę įvairių švenčių, kurias priimtina atšvęsti griausmingai. Tai yra aštuonioliktą gimtadienį, mokyklos išleistuves, vestuves, pirmojo vaiko gimimą ir t.t. Na o šį kartą norėtųsi pakalbėti apie vieną iš tų švenčių tai yra mokyklos išleistuves. Na man asmeniškai tai yra gana keista šventė. Ir pasakysiu kodėl. Tai yra pakankamai didelė "tuštybių mugė". Man prieš šešerius metus irgi teko "malonumas" turėti šią šventę. Bet aš toje "šventėjė" nedalyvavau. Ir tam buvo ne viena priežastis. Pirmiausia tai finansinė padėtis. Juk manau kiekvienas suprantame, kad šalia turtingų tėvų vaikelių yra…

Mes visi norėtume atsukti laiką atgal ir kažką tai pakeisti. Atiduotume viską už akimirką, kuri nulėmė mūsų vieną ar kitą kryptį. Tokią akimirką norėčiau turėti ir aš. Norėčiau vėl šalia turėti brolį, norėčiau, kad mylimas žmogus nepraeitų pro mane. Atsižadėčiau daugelio savo žodžių ir veiksmų. Pasakyčiau, kad myliu tiems, kam neįšdrįsau. Gyvenime išmokau daugybę pamokų, kurios man parodė, kad reikia dėl daug ko kovoti. Tad pagalvokim ką darom, kad paskui nebūtų per vėlu...

Prasau kiekvieno kas galit isvardinkit 5 pagrindines patyciu mokykloje priezastis. Dekui is anksto.

Dievaži, mes esame keista tauta. Keista ir kartais net labai nenuovoki. Prieš keletą metų buvo įprasta atlikti karinę tarnybą, jei tai leisdavo sveikata. Ir tikrai nemačiau tame jokios problemos ar pasaulio pabaigos. Ir štai po kurio laiko šis dalykas vėl grąžinamas.

Teko perskaityti labai malonų jauno žmogausstraipsnį. Širdis buvo kupina malonių jausmų. Bet to nepasakyčiau apie komentarus po straipsniu. Žinote, kartais man pasidaro šlykštu, kad tai yra mūsų šalies gyventojai.

Mes kalbame apie pareigą atlikti karinę tarnybą savo šaliai. Ir tai turėtų būti ne tik kažkoks prievartinis veiksmas, bet garbės reikalas. Daugelis vyrų tai laikydavo ne tik savaime suprantamu gyvenimo etapu, bet…

Prieš keletą dienų teko išgirsti, kad Gargžduose pastatyti benamių namai už milijoną litų. Įspūdinga suma, nieko nepasakysi. Ypač šiais laikais. Ir pradėjau suvokti, kad iš ties gerai būti "ale" gyvenimo nuskriaustu. Susimoki simbolinę sumą ir gali naudotis tokiais patogumais apie kuriuos kai kurie pagyvenę žmones net gali pasvajoti. Kai per televiziją pamačiau kas ten padaryta, tai pilnai sutinku, kad sukurtas rojus Žemėje benamiams. Kompiuteriai, televizorius, šiltos patalpos ir t.t. Ir man dabar pasidarė keista, kodėl visam tam reikalui yra randami milijonai, o daugiavaikėm šeimom ar pensininkam nėra randama? Keistas dalykas. Juk jiems niekas neliepė tapti benamiais, o nemažai jų gali…

Pavargau. Tiesiog pavargau. Matau tave nuotraukose, regiu mintyse, sapnuoju naktį. Pavargau nuo vienatvės. Už lango bėga dienos, gamta vis keičia rūbą. Bet širdy slegianti vienatvė. Pavargstu svajot, pavargstu tikėtis. Pavargstu girdėt šlykčius žodžius. Pavargau matyt kreivus žvilgsnius. Pavargstu nuo to, kad niekas tavęs nelaukia. Pavargstu nuo pašaipų. Pavargstu nuo visko. Bet kartais būnu laimingas. Laimingas tada, kada pasineriu į sapnų pasaulį. Ir tad gryžtu į dieną, kada pasaulis man nusidažė visomis spalvomis. Tai buvo maždaug prie keturis metus. Netikėtai internete susipažinau su mergina. Simpatiška, gražių plaukų, dieviškos šypsenos. Ir putlute. Tai mane varė iš proto. Už mane jaunesnė, bet tai…