(nuotrauka iš asmeninio albumo)

Po mano paskutinio įrašo praėjo šiek tiek daugiau , nei aštuoneri metai . Ir tuomet aš maniau, kad viskas. Kad iš mano gyvenimo pasitraukė tas juodas debesis temdęs mano nuotaikas. 

Per aštuonerius metus ne sutikau,nei vieno žmogaus, kuris sukeltų šitiek minčių ,jausmų,emocijų tiek kiek sukėlė Jis. Tas žmogus man davė tiek daug. Ir aš tuo džiaugiuosi . Bet šiandien, aš jau pamiršau kas Jis. Šitiek gražių metų atiduota žmogui , kurio šiandien nė ne prisimenu. Argi, tai ne kvaila? Šiandien aš nebekalbėsiu kaip jo pasiilgau ,nes taip nebėra . Šiandien aš nė ne bandysiu įtikinti koks Jis nuostabus žmogus. Nes šiai dienai tiesiog Jo nepažįstu. 

Tiesiog argi ne kvaila,kad po šitiek metų atsirado žmogus , dėl kurio aš vėl einu iš proto? Taip,kaip ėjau tada. Jis buvo mano pirmoji ir atrodė ,jog paskutinė meilė...iki tos dienos kai sutikau Jį. Tas žmogus pavergė mane taip kaip kadaise Tu. 

Nemoku apsakyti , kas dėjosi su manimi sutikus Jį. Buvau sumišusi. Negalėjau patikėti , jog tai ne Tu. Aš liečiau jį žinodama, kad tai ne Tu. Ir net nemėginau savęs tuo įtikinti . Bet jausmas.. gilesnis .

Tu šitiek gražių metų buvai mano mūza. Ir aš negaliu patikėti , kad tai baigėsi. Aš jau negalvoju apie tave, net dabar rašydama,aš jau ne ašaroju. Nes jau neskauda. Negi iš tiesų laikas, nauji žmonės gydo ? Panašu,jog tam tikri taip. 

Pagaliau aš nustojau save engti, kad tave "mečiau" .Panašu, kad atleidau sau ir tau. Aš jau nebelaikau suspaudusi "špygų" ,kad tik tave sutikčiau. Ir jau nebedrebu jei ir taip. 

Rašau ir jaučiu, kad pagaliau aš atsisveikinu su tavimi. Kad jau paleidžiu, ir nebelaikau savo jausmų saugykloje. Kurioje tu šitiek metų žydėjai tvirtai įleidęs savo šaknis.

Like! 1