Nuotraukos šaltinis: [http://weheartit.com/entry/36600476/via/asooomh999]

Nesikreipsiu. Ir nesisveikinsiu. Tiesiog.

Galbūt šį laišką galėčiau parašyti trimis žodžiais: Mums trūksta Tavęs. Tačiau, jaučiuosi be galo pilna žodžių, kurių nespėjau Tau išsakyti tada, kai buvai šalia. Taip ir nepaskyriau Tau savų žodžių. Neparašiau, nors kaip sako mama, rašyti man sekasi geriausiai. Tu išėjai, o žodžiai taip ir liko manyje. Neišsakyti. Nesusigulėję. Kutenantys širdį - ilgesiu.

Sunku. Galiu pasakyti, kad be proto sunku. Sunku rašyti Tau - į niekur. Žinau, kad jau niekada tų žodžių neišgirs Tavosios ausys, bet tikiu, kad mintimis Tu juos girdėsi.

Taip ir likai mano gyvenime - tokia šviečianti, spinduliuojanti. Niekur neišėjai. Likai, čia kartu su mumis. Tikriausiai visam.

Nežinau kur dabar esi. Galim juokingai galvoti, kad stebi mus su mama iš ten - iš viršaus. Tikriausiai pyksti, kad vis dar ilgimės ir kaltinam, kad nereikėjo. Nereikėjo to. Tikriausiai juokiesi kartu, kai mes juokiamės prisiminę akimirkas, išgyventas kartu. Tikriausiai, ironiškai šypteli, kai tarstelim, kad dabar sutikę Tave išspardytume subinę.

Galbūt aš ir pati Tavęs nepaleidžiu. Mintimis vis grįžtu. Žinok, kad stebiu Tavo namus kaskart grįždama namo ar skubėdama atgal į sostinę. Žinok, kad prisimenu viską. Žinok, kad net kavinė - nebe ta. Žinok, kad suspaudžia širdį, žinant, kad žmogus panašus į Tave - jau niekada nebebūsi Tu. Žinok, kad verkiu - ašaros byra pačios. Žinok, kad tuštuma neužsipildo. Nors galbūt ir taip jau tai žinai.

Tas laikas, kol buvai su mumis, rodos buvo toks trumpas. Per trumpas. Žinok, kad padėjai mums, kai to labiausiai reikėdavo. Žinok, kad vis dar esi mūsų širdyse ir liksi ten.

Žinok, kad ilgimės. Žinok, kad vis dar mylim.
Ir, jei niekada nepasakiau to, žinok, kad buvai drauge. Man. Ir mums.
Tačiau žinok ir tai, kad visada ja ir liksi.

Negrįšiu. Kaip žmonės negrįžta. Kaip triukšmes rūke vandeniu virsta. Išeisiu. Kaip žmonės išeina. Kaip garsas palieka pamirštą dainą. (Jieva - Negrįšiu)

Like! 27