Tikriausiai pasveikau. Gal ne iki galo, bet jau nepalyginamai lengviau. Vis rečiau esi mano mintyse, bet vis dar kiekvieną dieną. Tik nebeverkiu. Tik nebeverkiu, kol nekalbu balsu.

Juokaudama sakau, kad per šiuos du mėnesius, kai nesu su Tavimi išgirdau daugiau komplimentų ir žodžių „pasiilgau“, negu per du metus, kuriuos buvau su Tavimi. Tai tiesa. Galbūt, visa tai ir išsunkė mane emociškai, bet nepaisant visko, pasiilgau...

...pasiilgau mūsų rytų, kai atsikėlusi pirma laukdavau kol pabusi Tu, o tada tyliai praversi duris ir pro plyšį stebėsi mane. Kartais lyg katinas staiga pribėgdavai ir pabučiuodavai. Bet taip būdavo tik kartais.

...pasiilgau mūsų filmų kino teatre ir namuose.

...pasiilgau to jausmo, kai susikibę rankomis eidavome tylėdami.

...pasiilgau valgio gaminimo Tau ir laukimo Tavęs po darbo savaitgaliais.

...pasiilgau to kaip skubėdavau Tau viską išsipasakoti. Šito taip dažnai trūksta, kad retkarčiais nutikus kokiam naujam įvykiui pačiumpu telefoną ir sustingstu – nebėra Tavęs, nebegaliu Tau visko išsipasakoti.

...pasiilgau mūsų žvejybų.

...pasiilgau pamesti protą iš aistros su Tavimi.

...pasiilgau Tavo apkabinimo.

...pasiilgau mūsų pradžios, kai negalėdavom vienas be kito, Tavo liūdno žvilgsnio man išeinant ir to kaip stengeisi mane suvilioti ir prisijaukinti.

...pasiilgau Tavo „nikuja“ žinutėse ir to, kaip sugebėdavai mane prajuokinti.

...pasiilgau mažų mūsų tradicijų.

...pasiilgau Tavo lūpų, jų labai labai pasiilgau. Nors ne, krūtinės pasiilgau labiau.

...bet labiausiai pasiilgau, tos Tavo šypsenos, kurią nukopijavai iš manęs.

Ir neverkiau, net rašydama tai neverkiau (beveik), tik širdis keistai pleveno. Dar ne iki galo pasveikau, dar sudrebu apie Tave naują žinią išgirdusi, dar sudrebu radusi daiktą ar atsiminimą, kuris susijęs su Tavimi, net dantų šepetėlio iš Tavo buto dar neišmečiau. Ir minkštiklis skalbinių pas mane toks pats kaip pas Tave ir uosdama ką tik išplautus drabužius pritrunku jėgų, trumpam sustingstu ir atremiu galvą į sieną ir traukiu Tavo kvapą į plaučius.

Ir nors yra be galo daug „nepasiilgau“, aš jų neminėsiu, tik vakar supratau, kad nei vienoje akimirkoje nepasiilgau Tavęs vieno, pasiilgau mudviejų. Gal aš visai nepasiilgau Tavęs...

...gal aš pasiilgau idėjos apie Mus.