Kaziuko mugėje nusipirkau tokį didelį didelį ir spalvotą saldainį. Pasidėjau Juodai dienai, kai jau gyvenimas bus per daug rūgštus, kad galėčiau jį pasaldinti… Ir štai pasibeldė į mano duris tokia diena. Sėdžiu, liežiu saldainį klausau queen’ų ir apmąstau visą visą dieną, o labiausiai tai pokalbį su drauge. Po jo supratau vieną dalyką, kad aš dabar esu visiškai viena. Visi nuo manęs nusigręžė, o gal aš nuo jų.. Kaip ten bebūtų, bet yra kaip yra. Dienos slenka kaip koki vaiduokliai. Atsikeliu ryte po 5 valandų miego ir nužingsniuoju iki virtuvės ten pasidarau puodelį kavos. Toki mano pusryčiai jau visa savaitė o gal jau ir ilgiau. Tada nueinu į mokyklą, ten pavaidinu panelę laiminguolę. Grįžtu namo pabūnu pora minučių ir išlekiu pasivaikščioti į parką, bet tai tik dingstis parūkyti:) grįžtu po gero pusvalandžio namo atsigulu ant lovos praguliu iki kokiu 10 arba 11 ir lekiu daryti namų darbų. Atsigulu į lovytę apie 1-2 valandą, o kada užmiegu negaliu tiksliai pasakyti, nes ilgai dar vartausi. Ir taip slenka mano dienos… Bandau degraduoti, ne bandau žudyti save iš vidaus.

apatija apatija viskam apatija…..

Tuoj tapsiu beprote, bet ar tai kam nors rūpi? i don’t think so:)

Like! 5