O žinai ką, nesijaučiu laiminga. Nejaučiu kažkokios palaimos, nebe šypsausi kaip anksčiau..

Nes nėra dėl ko šypsotis, nėra dėl ko džiaugtis..

Be tavęs kažkaip keistai jaučiuosi, nebėra tos šypsenos kuria aš tau nusišypsodavau ir tu kuria man visada šypsodavaisi, nebėra tu akių į kurias visada žiūrėdavau.. Kupinos džiaugsmo, ramybės, ir paslaptingumo..

Tas kurias pamilau ir įsimylėjau, ir tos kurios niekada nežvelgs į mane..

Pasiilgau tavo juoko, tavo balso, tavo šiltu rankų kurios mane apkabindavo visada.. tavo švelniu prisilietimu, per kuriuos nubėgdavo kūnų šiurpuliukai..

O svarbiausia pasiilgau Viso tavęs..

Kartais naktimis jaučiu, jaučiu lyg tu mane apkabini stipriai ir pabučiuoji lėtai.. Lyg prisiminimas grįžti kiekviena naktį, mane apkabini taip kaip niekas dar nėra apkabinę.