devilgirl's blog

Atsiprašau dėl ilgo nerašymo, bet dabar užgriuvo sesija tai rašyti kaip ir nėra kada :)
Įkeliu 3-ąją dalį. Tikiuosi, jog patiks.
Pagarbiai, devilgirl ;)

Akimirką jie įsistebeilijo vienas į kitą ir tada Amanda lėtai palinko į priekį ties Justu, uždėdama rankas jam iš šonų. Justui tai patiko. Matėsi iš jo akinančios šypsenos.…

Atsiprašau tų, kurios skaito, kad ilgai neįmečiau tęsinio. Tiesiog eilinį kartą buvau užsiėmusi įvairiais reikalais. :) Nuoširdžiai tikiuosi, jog šis kūrinys taip pat įgaus pagreitį kaip ir anas bei sulauks skaitytojų dėmesio :)
Pagarbiai, devilgirl. :)

Po pamokų Amanda su kalnu knygų rankose, paskubomis ėjo link savo spintelės. Kai buvo visai…

Na ką, mielosios. Sugrįžau ir vėl, tik šįkart su nauju kūrinuku. Nepykit, kad nebaigiau ano, paprasčiausiai jam išseko mintys, o ir noro nelabai bebuvo tęst, bet nesakau, jog aš visiškai jo nebetęsiu. Tiesiog reikia laiko, kol vėl sugalvosiu ką nors originalaus, nustebinančio mano skaitytojas, tad aną kūrinį manau, kad pakolkas atidėsiu į šalį, nes jį reikia dar daug tobulinti :) Tikiuosi, kad suprasit mane :) Na, o dabar pristatau savo naują kūrinį „ Kietaširdė“. Tikiuosi jis jums patiks taip pat, kaip ir anas kūrinys. :)

Myliu ir bučiuoju :*

devilgirl.

Dar viena diena, niekuo nesiskirianti nuo vakar ir…

Ilgai teko prisiverst, kol nusprendžiau įmest naują dalį. Bet kadangi šia savaitę beveik nėra paskaitų, palepinsiu savo ištikimiausias skaitytojas. :) Atvirai pasakius, nebematau prasmės tęst šios istorijos, nes kuo toliau tuo labiau ji nubanalėja ir mano mintys tapo labai jau lėkštos. Ir apskritai, nebėra to variklio, kuris stumtų mane pirmyn su šia istorija, tad mąstau apie šios istorijos nutraukimą. :) Nors pagal mano planus pabaiga turėtų būti dar gana toli, tačiau nemanau, kad verta iki jos laukti. :) O ką manote jūs? Tik prašau, sakykit teisybę. Būtų gerai, jei argumentuotumėte.

Akimirką ji dvejojo, bet galiausiai Barbė pagauta impulso lenkėsi jo pabučiuoti,…

Štai ir dar vienas jubiliejus :D Kadangi truputį jus pakankinau su praeito tęsinio vilkinimu, įmetu dalį šiek tiek greičiau nei po 100 metų :D Butelis alaus įkvėpė mane prisėst prie kompiuterio, bet atvirai pasakius geriau jau būčiau miegojus, nes per pastarąsias dienas ir taip miego trūkumas :D P.S. Tikrai ilga dalis, tad nesiskųskit. Pasidžiaugėt ir užteks. Tęsinių ir vėl ilgai nebus :D

Kelias iki prekybos centro neprailgo. Su Barbe lietuviškai išsikalinėjom iš praeivių. Laimei, tarp jų nepasitaikė nė vieno lietuvio. Kitaip viskas būtų baigęsi daug liūdniau.
- Oho, nemažas,- nusijuokė Barbė, pamačiusi mūsų tikslo objektą.
- Svarbiausia tai, kas viduje. - Eime,- pagriebiau…

Kadangi prisikalbėjau, dabar reik pradėt pildyt pažadus :D Visgi man reikia naujos nuotraukos :DD Barbės šantažo dėka, tęsinį įdedu greičiau nei buvau planavus :D Be to norėčiau pasinaudoti proga ir padėkoti jai už viską. ;) nes ji vienintelė mane supranta geriausiai, sugeba mane pralinksminti kad ir kokia sumauta nuotaika būtų, visada pasiilgsta, supranta mano baerius ir aplamai už tai, kad esi tokia panaši į mane ;)** Galėčiau pasakyti ir dar daugiau žodžių, tačiau jie čia nelabai tilptų, o paskui ir atsirastų pasipiktinusių žmonių :DD Manau, kad pati ir taip gerai žinai, ką manau apie tave, nes dažnai tau tai kartoju…

Cha, nustebot? :P Kas tikėjotės mano veikėjos mirties, pasakau, kad jos nebus :D Čia ne koks trileris, o meksikiečių serialas :D Tik čia niekas nepraras atminties :DD Bet esmė panaši :D Tad netempusi gumos, rašau toliau.

Po trijų dienų mane perkėlė į paprastą palatą, nes anot daktarų, intensyvios terapijos skyriuje man nebuvo jokios naudos, mano būklė vis tiek negerėjo. Tik bereikalingai užėmiau vietą. Paprastoj palatoj įleido lankytojus, todėl visą tą laiką, Ričardas nesitraukė nuo mano lovos.

Ketvirtąją dieną Kevinas įkalbėjo Ričardą važiuoti namo nusiprausti bei pailsėti, prižadėdamas, jog jeigu kas, tučtuojau jam paskambins. Ričardas kažkodėl Kevinu pasitikėjo labiau nei…

Mano skaitytojos visai išnaglėjo. Nori vis daugiau ir daugiau :D Kadangi dėl rašymo paaukojau nagus, tai db įmetu tęsinį :D p.s. Informacija toms, kurių fantazija įsivažiavo 55 dalyje :D Turiu jus nuvilti. :D Čia nieko tokio nebuvo kaip, kad jūs įsivaizdavot :DDD

Rytas

Per miglą girdžiu skambant savo mobilųjį. Apgraibom išsitraukiu jį ir šiaip ne taip atplėšusi akis perskaitau ant ekrano Ričardo vardą. Tyliai sudejuoju. Jo man dar ir trūko.
- Klausau,- mieguistu balsu atsiliepiu ir susiraukiu nuo didžiulio galvos skausmo.
- Ar tu šiandien namo negrįžai? - susirūpino jis.
- Ne. Aš ką tik teatsibudau pas draugę,- melavau. Po…

Šioks toks jubiliejus :) jau 55 dalis :) vajetau kiek ši melodrama užsitęsė :) Kaip ir prižadėjau, įdedu naują dalį sugrįžimo proga :)

Praėjo dar viena savaitė ir atėjo lemtingasis savaitgalis, kuriame turėjau suvaidinti didįjį vaidmenį. Mano laimei, Ričardas grįžo iš komandiruočių, todėl vakarėlyje leido būti iki paryčių, netgi davė savo namo raktus, pažadėdamas man padaryti kitus. Prisipažinsiu, po šių dviejų kančių savaičių, buvo gera jį vėl matyti. Ėmiau ruoštis vakarėliui. Apsivilkau trumpą, aptemtą purpurinės spalvos suknelę, kurią nusipirkau vakar prekybos centre. Po to mąsčiau ką reiktų daryti su plaukais, tačiau laimei, Ričardas pasiūlė nuvežti mane į grožio saloną,…

Dėl asmeninių priežasčių ilgai nerašiau :) Kadangi šią savaitę būsiu labai užsiėmusi visokiom nesąmonėm kaip išleistuvės ir kirpyklos, tai įmetu dalį šiandien.

Ryte suskamba Kevino žadintuvas. Bet aišku, aš jo negirdžiu. Kevinas išjungia jį ir ima žadinti mane.
- Miegale, kelkis,- silpnai judino mane.
- Dar penkias minutes,- sumurmėjau.
- Na gerai,- išlipo iš lovos ir nuėjo į dušą.
Grįžęs iš ten įšoka į lova ir vėl bando mane žadinti.
- Kelkis.
- Noriu miego, atstok,- pasiverčiau ant šono ir apsikabinau jį.
- Em... Jeigu ką, aš ne tavo pagalvė, tad gal malonėsi mane paleisti,- šiek tiek sutriko. - Nenorėk, kad atsineščiau vandens.
- Tadai, neužknisk. Dink iš…